1Ji – Dievo įsakymų knyga,
amžinai tveriantis Įstatymas.
Kas tik jo laikosi, tas atras gyvenimą,
kas jo nesilaiko, tas mirs.
2Sugrįžk, Jokūbai, stverkis jos,
eik jos nušviestas į spindesį.
3Neatiduok kitam savo garbės,
nei savo pirmumo teisės – svetimai tautai.
4Izraeli, mes laimingi,
nes mums apreikšta, kas Dievui patinka.
Padrąsinimas ir paguoda
5Drąsos, mano tauta,
Izraelio likuti!
6Buvote parduoti tautoms
ne sunaikinti.
Buvote atiduoti priešams,
nes pykdėte Dievą.
7Įpykdėte savo Kūrėją,
aukodami atnašas demonams,
o ne Dievui.
8Užmiršote amžinąjį Dievą,
kuris jus penėjo,
ir nuliūdinote Jeruzalę,
kuri jus auklėjo.
9Matydama pas jus ateinantį Dievo pyktį,
ji sakė: „Klausykitės, Siono kaimynai!
Dievas man atsiuntė didelį skausmą.
10Juk aš mačiau nelaisvę,
kurią Amžinasis siuntė
mano sūnums ir dukterims.
11Su džiaugsmu juos auklėjau,
bet su verksmu ir skausmu išleidau.
12Tenedžiūgauja nė vienas,
kad aš našlė, netekusi daugelio.
Dėl savo vaikų nuodėmių
likau nelaiminga,
dėl to, kad jie nuklydo nuo Dievo Įstatymo,
13nepaisė jo įstatų,
nėjo jo įsakymų keliais
ir nežengė jo teisumo nurodytais takais.
14Ateikite, Siono kaimynai!
Prisiminkite mano sūnų ir dukterų nelaisvę,
siųstą jiems Amžinojo.
15Jis atvedė prieš juos tautą iš toli,
nuožmią tautą, kalbančią svetima kalba,
neturinčią pagarbos senam,
o pasigailėjimo vaikui.
16Mylimus sūnus jie atėmė iš našlės,
paliko mane vienišą, be dukterų.
17Kuo gi galiu jums padėti?
18Tik tas, kuris sukėlė jums tiek nelaimių,
gali jus išgelbėti iš priešų rankų.
19Eikite, mano vaikai, eikite,
o aš pasiliksiu nelaiminga.
20Nusivilkau ramybės drabužį,
apsivilkau maldavimo ašutine
ir kol būsiu gyva šauksiuosi Amžinojo.
21Drąsos, mano vaikai!
Šaukitės Dievo,
ir jis išgelbės jus iš priespaudos,
iš priešų rankų.
22O aš patikėjau Amžinajam jūsų išgelbėjimą,
ir atėjo man džiaugsmas iš Šventojo
dėl gailestingumo, kuris greitai pasieks jus
nuo Amžinojo, jūsų Gelbėtojo.
23Su verksmu ir skausmu jus išleidau,
bet Dievas amžinai jus parves pas mane
su linksmybe ir džiaugsmu.
24Kaip Siono kaimynai neseniai matė jūsų nelaisvę,
taip greitai matys jums Dievo duotą išgelbėjimą,
ateinantį su didžia Amžinojo garbe ir žėrėjimu.
25Vaikai, kantriai kęskite pyktį,
kuris atėjo jums iš Dievo.
Priešai tave persekiojo,
bet greitai matysi jų sunaikinimą
ir lipsi jiems ant sprando.
26Mano išlepinti vaikai žengė duobėtu keliu,
priešų varomi it pagrobta kaimenė.
27Būkite drąsūs, vaikai!
Šaukitės Dievo,
nes tas, kuris jums tai atsiuntė,
prisimins jus!
28Kaip buvote nuolat nusiteikę nuklysti nuo Dievo,
taip dabar dešimt kartų uoliau jo ieškokite,
29nes tas, kuris atsiuntė jums nelaimes,
sugrąžins su išgelbėjimu jums ir amžiną džiaugsmą.
30Drąsos, Jeruzale!
Tas, kuris tau davė vardą, paguos tave.
31Baiminasi, kurie tave skriaudė
ir džiūgavo dėl tavo kritimo.
32Baiminasi miestai, kur tavo vaikai vergavo,
baiminasi miestas, paėmęs tavo sūnus.
33Kaip anas miestas džiaugėsi dėl tavo kritimo
ir džiūgavo dėl tavo griuvėsių,
taip jis sielvartaus dėl savo sunaikinimo.
34Atimsiu jam džiaugsmą turėti minias gyventojų,
ir jo džiūgavimas virs gedulu.
35Amžinojo ugnis ant jo kris ilgą laiką,
ir nuo tada jame apsigyvens demonai.
36Pažvelk į rytus, Jeruzale!
Išvysk džiaugsmą,
kuris tau ateina iš Dievo.
37Žiūrėk! Džiūgaudami Dievo šlove,
pareina tavo vaikai,
kuriuos kadaise išleidai,
Šventojo žodžiu surinkti iš rytų ir vakarų.
